Hiperdontija: papildomi dantys, jų požymiai ir gydymas

← Odontologijos žodynas · Ligų ir simptomų gidas

Hiperdontija vadinamas didesnis nei įprasta dantų skaičius. Papildomas dantis gali būti matomas burnoje arba likti neišdygęs, todėl kartais nustatomas tik atlikus tyrimus.

Kas yra hiperdontija?

Hiperdontija reiškia, kad yra vienas ar keli papildomi dantys. Jie gali būti pieniniame arba nuolatiniame dantyne, išdygti skirtingose žandikaulio vietose ar likti kaule. Papildomas dantis gali skirtis forma ir dydžiu nuo gretimų.

Kaip ją galima pastebėti?

Kartais matomas papildomas dantis. Kitais atvejais dėmesį atkreipia uždelstas nuolatinio danties dygimas, pasikeitusi dantų padėtis ar tarpas tarp jų. Šie požymiai nėra specifiniai hiperdontijai, todėl būtinas odontologo įvertinimas.

Kaip atliekama diagnostika?

Gydytojas apžiūri dantyną, įvertina dygimo eigą ir prireikus paskiria rentgeno tyrimą. Jis padeda nustatyti papildomo danties vietą ir santykį su gretimais dantimis. Kai kuriais atvejais gali reikėti ortodonto ar burnos chirurgo konsultacijos.

Kodėl svarbi danties padėtis?

Papildomas dantis kai kada gali trukdyti kitam dygti ar keisti jo padėtį. Poveikis priklauso nuo vietos ir individualios situacijos: vien papildomo danties buvimas nereiškia, kad būtinai atsiras komplikacijų.

Ar papildomą dantį būtina šalinti?

Ne visada. Sprendžiama pagal jo padėtį, paciento amžių, simptomus, poveikį gretimiems dantims ir gydymo riziką. Specialistas gali rekomenduoti stebėjimą, šalinimą ar kitą gydymo planą; kai reikia, jis derinamas su ortodontiniu gydymu.